Mintys balsu 2010-08-17
Šiandien tryliktoji mėnesio diena. Ir dar penktadienis. Iš tokios dienos nieko gero nelauk. Net iš lovos neverta keltis. Todėl ilgokai varčiausi lovoje svarstydamas - keltis ar ne, kaip tas Viljamo Šekspyro Hamletas. Nutariau keltis, nes prisiminiau vieną istoriją, kaip pilietis, šitaip stengdamasis išvengti likimo rankos, drybsojo lovoje kiaurą dieną, tačiau  neatsargiai besivartydamas, iš jos išdribo ir nusilaužė koją. Kas likimo skirta, to neišvengsi. Atsikėliau. Atsinešiau iš pašto dėžutės laikraštį. Gal ,,Lietuvos rytas“ ką nors gero rašo? Žvilgterėjau į horoskopą ir nustėrau. Akurat, iš namų nereikia niekur eiti, nes šiandien ,,padidėjusi traumų, avarijų ir nelaimingų atsitikimų tikimybė...“  Nutariau - niekur neisiu. Bet juk ir namuose gali pirštus į elektros lizdą netyčiom įkišti, verdančiu vandeniu apsiplikyti, vonioje ant šlapių grindų paslysti. Eisiu. Kol dar galiu paeiti, nes kiek žmonių tokios galimybės nebeturi. Kasdien sutinku ratukuose sėdinčių invalidų. Anądien net du - vyras ir moteris tokiais ratukaus riedėjo per Jūros tiltą. Gal šeima? 
Plačiau ?... Komentarai : 0
 
Untitled Document
Mintys balsu 2010-08-13
Ilgą laiką galvojau, kad kalbėti apie orus visai nepavojinga, kad tai niekuo neįpareigojantis pokalbis. Bet dabar jau matyti, kad mūsų orai ,,supyko“ dėl mūsų nepagrįstų plepalų apie juos. Antai berypaudami apie visuotinį atšilimą prisišaukėme tokią gilią ir ilgą praėjusią žiemą, kad tvoros braškėjo. Pavasarį, dar neatšilus, pradėjome ,,atsižegnoti“ nuo to atšilimo ir... sulaukėme neregėto potvynio ne tik Pagramantyje, bet ir kituose kaimuose, Kaune ir kituose miestuose. Po to, šiek tiek užsičiaupę ir patylėję, ėmėme ,,rūgoti“ vasaros karščius. Užuot deramai priėmę gamtos dovaną - šilumą, pradėjome svarstyti, ar tai ne artėjanti 2012 metais pasaulio pabaiga. Juk majų kalendorius baigiasi tais metais, o jie buvo protingi žmonės, negalėjo suklysti.

Plačiau ?... Komentarai : 0
 
Untitled Document
Mintys balsu 2010-08-10
Vakar važiavau greitkeliu pro Ariogalą. Leidausi į nuostabų Dubysos slėnį, kilau iš jo. Rytoj čia iš visos Lietuvos susirinks tremtiniai. Tie, iš kurių kažkada buvo atimta Tėvynė. Jie dainuos graudžias tremtinių dainas, iki ašarų džiaugsis, pamatę vienas kitą dar gyvus, nors jau ir susenusius, pražilusius. Jie džiaugsis, kad vėl yra namuose, su savais, pas savus.
Plačiau ?... Komentarai : 0
 
Untitled Document
Mintys balsu 2010-08-05
Atrodo, sienos tarp valstybių išnyksta, ir tu gali pritapti kiekvienoje pasaulio vietoje. Tai galėtų būti viena priežasčių, kodėl žmonės išvažiuoja gyventi į užsienį.
Vis dėlto ta pasaulio piliečių koncepcija man svetima. Žmogus, galintis susieti save su kažkokia konkrečia tauta, yra pranašesnis. Nes juk žmogus - socialinė būtybė, jam reikalingas ryšys su bendruomene.
Plačiau ?... Komentarai : 0
 
Untitled Document
Mintys balsu 2010-08-03
Kiekvieną kartą, kai minime kokią nors tautai svarbią patriotinę datą, apima dvejopas jausmas. Kiek daug turime didvyrių, ir kur jie buvo iki šiol? Antai neseniai paminėjome 20 Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metų. Vėl buvo dalijami medaliai, ordinai. Net garbingiausi ,,Vyčio kryžiaus“ apdovanojimai. Aišku, to metalo man negaila, nors  Lietuvoje metalo kasyklų  ir neturime. Ką ten aukso, net geležies. O gal tie ordinai ir liejami iš antrinių žaliavų? Tarkim, senų kibirų, aliuminio ,,kanikių“, dviračių rėmų ir pavogtų ,,špižinių“ kanalizacijos dangčių? Net jei taip, esu pasiruošęs su žinomu šlagerių daininku Januška užplėšti: ,,Man negaila nei cemento, nei lietuviškos kiaulienos, nieko negaila visai…“ Ale palaukim. Kartu su tuo metalo pakabuku kažkas iš tautos vadų yra pažadėjęs duoti ir žemės lopą. Tikros lietuviškos žemės, kuri  pagal Konstituciją yra ,,nedaloma ir vientisa“. Kai kurie jau gavo. Tie, kas pasirašė Nepriklausomybės deklaraciją, dar pulkelis kitų ,,lygesnių už lygius“. Tačiau išėjo kaip toje vaikiškoje pasakaitėje apie pelytę, kuri virė košytę. Pamenate? Tam davė, anam davė, o kai kam ir… neliko. Tie, kam neliko, užuot pasidžiaugę pirmtakų sėkme, prapliupo grasinimais. O kur mūsų žemė? Jei jos neliko, gal užgrobkime kaimynų? Teisybė juk turi būti… Juk mes kovojome, o kur jūs buvote sausio 13-ąją? Beje, su šiuo klausimu man iškyla daugiausia neaiškumų. Jei vadovautumėmės statistika, tą neramią 1991-ųjų sausio 13-ąją Vilniuje, prie Seimo, buvo kokios trys Lietuvos. Arba kartu paėmus ir kaimynai latviai, gal net baltarusiai, žydai ir daug daug kitų tautybių žmonių. Mat ,,Sausio 13-osios“ medaliais jau apdovanota tiek žmonių, kad gyventojų Lietuvoje turėtų būti gerokai daugiau nei yra šiandien… Ar gaila metalo?  Juk senų kibirų ir ,,kanikių“ dar turime, dar ne visi kanalizacijos šulinių dangčiai vagių nulupti ir į supirkimo punktus ,,priduoti“. Apsaugok, Viešpatie, nenoriu  įžeisti žmonių, šventai saugojusių tą lemtingą naktį  tautos laisvės židinį. Bet tokioje sumaištyje ar beatskirsi, kuriam įteiktas tikras medalis, o kuriam - ,,špižinis“. Gerai dar, kad tie medalininkai žemės nereikalauja, o tai tektų suraikyti gabalais visą Lietuvą ir patiems emigruoti į kokią nors kaimyninę valstybę, kur kartu su metaliniais pakabukais žemės nedalija.

Plačiau ?... Komentarai : 0
 

1 2 3 4