19 Spalis 2017, Ketvirtadienis

 

Pirmas
 

Maironio idealų gyvastis

Baigėsi 2012-ieji, Maironio metai... Baigėsi ir Muziejų metai... Kyla įvairiausių klausimų, kuo gyventa, kuo tikėta greit pralėkusiais metais. Ar išties didžio tautos dainiaus Maironio kilnūs idealai buvo gaivinami, primenami benusiviliančiai, emigracijos srovei pasidavusiai mūsų tautai? Ar Poeto skelbtas patriotizmas šiandien nėra tik ,,muziejinio eksponato“ priminimas?

Ilga kaip šimtmečiai diena... pailgintos dienos grupėje

Dirbantiems tėveliams bene didžiausias galvos skausmas – kaip užimti savo atžalas po pamokų. Vieni užrašo vaikus į kuo daugiau būrelių, pasibaigus pamokoms patys sprunka iš darbo ir vežioja juos į įvairias ugdymo įstaigas, kiti tiesiog įduoda buto ar namo raktą ir vaikui palieka teisę pačiam nuspręsti, ką veikti, dar kiti siunčia savo atžalas pas senelius. Galbūt labiausiai pasisekė tiems tėveliams, kurių vaikų lankomose mokyklose yra pailgintos dienos grupės.

 

Būrimas – ateities spėjimo ar akių dūmimo menas?

Visa tai, su kuo pirmiausia asocijuojasi žodis būrėja – tik nedidelis stalelis su mėlynos ar purpurinės spalvos žvaigždėmis nusėta staltiese, sukuriančia paslapties, magijos iliuziją. Ant stalelio dažniausiai dega gelsva žvakė, stovi stiklinis rutulys, vadinamas krištoliniu, o ties tuo rutuliu būtinai palinkusi sena močiutė, gebanti išskaityti kiekvieno likimą. Milijonai žmonių, patekę į gyvenimo akligatvį, vilties ir atsakymų į gyvenimo klausimus ieško tame stikliniame rutulyje arba garsiose Taro kortose...

Knyga – praeities liekana, arba, kur dingo užklasinio skaitymo pamokos?

Ne vienas lituanistas skundžiasi, jog šiais informacinių technologijų laikais sunkiausia yra įkalbėti mokinius bent dalį laisvalaikio leisti su knyga. Todėl nuolatinis lietuvių kalbos mokytojų galvos skausmas – kaip sudominti savo ugdytinius grožine literatūra, įkalbėti skaityti knygas. Vieni per galvą verčiasi, ieško naujų būdų, o kiti... tiesiog nuleidžia rankas.

Anyta – velnio pramanyta?

Ar ši iš amžių glūdumos atėjusi nuostata gaji ir mūsų laikais? Juk dabar jauni žmonės, sukūrę šeimą, stengiasi nelikti gyventi pas vienos ar kitos pusės tėvus. Be to, nemaža dalis jaunuolių tuokiasi užsienyje ar bent tuoj pat po vestuvių išvyksta ten gyventi – tuomet nuo artimųjų juos skiria tūkstančiai kilometrų, ir jokia anyta ar uošvė neturi jokių galimybių kištis į jų gyvenimą. O gal šiuolaikinės anytos jau nebe piktosios raganos, o gerosios fėjos?

Ar tikrai auga beraščių karta?

Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta pedagogų atodūsių: „Auga beraščių karta...“. Jaunimą užvaldė šiuolaikinės technologijos – net dažnas pradinukas, grįžęs iš mokyklos, pirmiausia skuba ne ruošti pamokų, o prie kompiuterio. Galbūt prie to prisidėjo ir švietimo požiūris, jog svarbiausia - išugdyti kūrybingas asmenybes, išmokyti jauną žmogų bendrauti, kūrybiškai reikšti savo mintis. Tačiau nepagalvota, kas laukia jaunuolio, nesugebančio net prašymo priimti į darbą parašyti be klaidų.

Vargšas – žmogus be pinigų ar be mokslo?

Šiandienos visuomenė, papuolusi į globalizacijos gniaužtus, ima painiotis vertybių skalėje, todėl mefistofeliškai džiūgaujantis materializmas sukelia dekadanso - kultūros, visuomenės vertybių nuosmukio, krizės – ligą.  Todėl dažnai kyla klausimų, ar išties svarbiau pinigas, pavyzdžiui, už mokslą, meną; kodėl plūstančių į universitetus gausa neduoda vaisių – vis garsiau kalbama ,jog trūksta gerų specialistų???

Nuvarė tėvo „tačką“

Laikai keičiasi. Nei jauni, nei seni nebenori vaikščioti pėsčiomis. Tauragė lyg  didmiestis rytais ir darbo dienų pabaigoje dūsta nuo automobilių kamščių, nes šiandien visi, kas tik  netingi, vairuoja. O ir automobilis jau seniai jokia prabanga. Skubantis gyventi jaunimas, dažnai  net nesulaukęs pilnametystės, patyliukais  irgi sėda už automobilio vairo. Tik ar į gera tokia skuba?

Ekologija: mada ar gyvenimo būdas?

Civilizacijai koja kojon žengiant pirmyn žmonija džiaugiasi pasiekimais. Prieš kelias dešimtis metų neįmanomais atrodę dalykai šiandien jau yra tapę norma. Tačiau kaip ir viskas gyvenime, kiekvienas atradimas turi savų privalumų ir trūkumų. Kai pastarieji ilgainiui žmogui ima kelti vis daugiau bauginančių abejonių, atsigręžiama į gamtą, į tai, kas dar likę sveiko, natūralaus, gryno, tikro...

Mūsų namuose – „teroristas“!

Kas iš televizijos ekranų neįsiminė trijų dalių filmo „Sunkus vaikas“, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka iš pirmo žvilgsnio žavus ugninių plaukų strazdanius su miela varlyte ant kaklo? Iš jo išdaigų ašarodama juokiasi nemaža dalis pasaulio gyventojų, tačiau tokius vaikus realybėje auginančios mamos verkia iš siaubo ir nežinomybės – ką daryti?

Puslapiai

Reklama

 

 

 

 

  

 

tauragiskis.lt Webutation