17 Spalis 2019, Ketvirtadienis

 

Pirmas
 

Tadas MEIŽELIS
 

Šiandien žmonių nedaug. Visi jau pasklidę po savo kiemus. Purena žemę, tvarko gėlynus, sėja daržoves. Bet pora bibliotekos kambariukų ir šiandien netušti. Štai vaikinas atėjo pasėdėti prie interneto. Nori pasiruošti vairuotojo egzaminams. Atklega iš lauko pasistriksėdamos dvi mergaičiukės su kuprinėmis. Pačios jauniausios Dacijonų bibliotekos skaitytojos, tame pačiame kaimo bendruomenės pastate įsikūrusios pradinės mokyklėlės ,,nulinukės“ Gintarė Levickaitė ir Karina Ventaitė. Skaityti jau moka, tad reikia ir plonų knygučių ,,juodoms avims po baltas lankas ganyti“. Regina jas pasitinka išskėstomis rankomis, plačia šypsena. Vėliau man prisipažįsta – jau norėtų šitaip savo anūkėlius pasitikti. Laikas atėjęs. Tik tie, kas galėtų ją anūkais pradžiuginti, neskuba.
Regina sako, kad žmonės į biblioteką ateina ne tik knygų pasikeisti, spaudos paskaityti. Po pamokų čia užplūsta mokinukai prie kompiuterių pažaisti, po internetą ,,paklaidžioti“. Kaimynai, aplinkinių kaimų žmonės užsuka kartais pasitarti pačiais įvairiausiais klausimais. Antai moteris užsuko teirautis, ką daryti, kad elektros įtampa namuose „krenta“.
- Ėmiau aiškintis, skambinau skirstomųjų elektros tinklų vadovams, pranešėme apie problemą,- sako bibliotekininkė Regina.
Jei ji būtų tik bibliotekininkė, gal kaimo žmonių problemos jai būtų kiek mažiau svarbios. Tačiau ji jaučia pareigą ir kaip kaimo bendruomenės tarybos narė. Regina - kaimo bendruomenės pirmininkės Anželos Jakienės ,,dešinioji ranka“. Mat pirmininkė dirba mieste, Dacijonuose būna tik savaitgaliais ar po darbo, o Regina visą laiką čia, bibliotekoje. Visi žino, kur ją surasti, kad ji ras valandėlę išklausyti, patarti. Į bendruomenę dacijoniškiai susibūrė kiek daugiau nei prieš penkerius metus, 2006-ųjų gruodį. Regina ištraukia nemenką tvarkingai sudėliotą bendruomenės metraštį, kuriame yra ir bendruomenės steigiamojo susirinkimo protokolas, kiti dokumentai, nuotraukos iš penkerių metų bendruomenės gyvenimo ir veiklos. Aplankas prasideda trumpa kaimo istorija. Regina sako bibliotekoje dirbanti jau 16 metų. Visur ieškojusi duomenų apie Dacijonų praeitį. Tačiau žinoma tik tiek, kad Beržės ir Šešuvies upių santakoje įsikūręs Dacijonų kaimas pirmą kartą paminėtas 1654 metais Tauragės dvaro inventoriaus dokumentuose. 1934 metais kaimas išskirstytas į viensėdžius, kolektyvizacijos metais jis prijungtas prie Mėsos kombinato pagalbinio ūkio. Prieškaryje kaimas buvo nedidelis, 1935 metais Dacijonuose buvo 9 ūkiai, 50 gyventojų. Vėliau kaimas augo, auga jis ir šiandien, nes yra patogioje vietoje, Tauragės pašonėje. 1991 metais kaime  jau buvo 131 ūkis su 348 gyventojais, o 2002-aisiais metais gyventojų skaičius išaugo iki 379. Šiandien dacijoniškių dar daugiau. Kaimo bendruomenės metraštyje užfiksuotos įspūdingiausios švenčių, išvykų akimirkos. Yra ir bendruomenės penkmečio jubiliejaus šventiniai vaizdai. Į iškilmes buvo atvykę daug garbių svečių, dalyvavo  ir Tauragės rajono savivaldybės meras Pranas Petrošius, Tauragės kaimiškosios seniūnijos seniūnė Danguolė Jatautienė. O štai vaizdai iš kelionės po Žemaitiją. Bendruomenė rašė projektą, laimėjo finansavimą ir paskui samdė autobusą, dideliu būriu keliavo po žymias Žemaitijos vietas. Domėjosi kitų rajonų bendruomenių patirtimi, ką būtų galima perimti, pritaikyti pas save, namuose.  Na, o dabar tos patirties ieškoti ruošiasi toliau - net Drezdeno mieste Vokietijoje. Ten gegužės 2 dieną išvyks 10 aktyviausių bendruomenės narių pasisemti patirties, pasidomėti, kaip ten bendruomenės gyvuoja.      .
Daug ko galima būtų pasimokyti ir iš Dacijonų kaimo bendruomenės patirties. Kad ir tai, jog į bendruomenės gyvenimą įtraukiami visi - nuo mažo iki seno. Net nuo vystyklų. Viena iš tradicinių bendruomenės švenčių yra... Daci-joninės. Kitur jos paprasčiausios Joninės, čia gi sugalvota, jog kaimo pavadinime užšifruotas Jono vardas. Tad šventė, kuri kasmet vyksta štai čia pat, kieme, priešais biblioteką, yra visų laukiama. Ir Jonų kaime užtenka. Jų gyvena daugiau nei dešimt. Štai kodėl prieš Daci-jonines pinami ilgiausi vainikai, vainikuojami ne tik Jonai, bet ir bendruomenės kiemo vartai, juk pats kaimas - varduvininkas. Dega Joninių laužas, merginos vainikėlius plukdo Beržės upeliu. Įspūdingos Dacijonuose būna ir Užgavėnės, dacijoniškiai kasmet pasipuošia ir savo Kalėdų eglę aikštėje.
Dar viena išskirtinė ir nepakartojama bendruomenės šventė - gandrų palydos per Šventą Baltramiejų. Mat visai greta yra Balramiejiškių kaimas, nešantis Baltramiejaus vardą. Tad ten ir susirenka visi gandrų išlydėti. Yra ten buvusi pionierių stovykla, dabar priklausanti verslininkams. Šie maloniai leidžia gamtos prieglobstyje linksmintis ne tik baltramiejiškiams, bet ir dacijoniškiams. Na, o svarbiausia tos šventės dalis yra... padėka gandrams už atneštus į kaimą tais metais vaikus. Jauniausi bendruomenės nariai ir jų tėveliai gauna dovanų. Taip jaunieji dacijoniškiai tarsi ,,įrašomi“ į kaimo bendruomenę, tampa jos nariais. Kai yra verslininkų, ūkininkų, tad atsiranda ir rėmėjų.
 Regina sako,  kiek kebliau būna su renginiais žiemą. Bendruomenė neturi kur susirinkti didesniu būriu. Yra tik 14 kvadratinių metrų kambarėlis. Todėl didelės viltys dedamos į Tauragės rajono savivaldybės paruoštą projektą praplėsti pastatą 55 kvadratinių metrų priestatu. Jame tikrai žiemą ir vasarą būtų kur susirinkti ,,augančiai“ bendruomenei. Viltys realios, jos šiemet jau turėtų pradėti pildytis. Bus kur ir kaimynus pasikviesti. Šiaip dacijoniškiai yra labai atviri, draugauja su visais, kas juos pakviečia. Ypač su artimiausiais kaimynais - Dauglaukio kaimo bendruomene, Jovarų bendruomene. Mat vienur ir kitur vyksta spartakiados. Jose Dacijonų komanda visad dalyvauja. Daug rungčių ir laimi. Žalia dacijoniškių uniforma visur išsiskiria, dominuoja.
Prieš visokias šventes bibliotekoje vyksta savotiškos pamokos. Prieš Kalėdas - kaip pasigaminti žaislų eglutei ir namų papuošimui, prieš Užgavėnes - kaukių darymo ir taip toliau. Šiandien Regina gyvena labiau profesiniais rūpesčiais, mat dabar - bibliotekininkų savaitės renginiai, tuoj „užgrius“ Poezijos pavasaris. Visur reikia suspėti.
Pasidomiu, kaip Regina tapo bibliotekininke. Ji sako, jog tai esanti jos antroji profesija. Mergikė nuo Pašaltuonio vėliau gyveno Gaurėje, kur baigė ir vidurinę mokyklą. Po to net 15 metų dirbo prekyboje. Paskui ištekėjo už Vinco Jurgilo, 1989 metais apsigyveno Dacijonuose, augino vaikus. Paskui atsirado ,,laikinas darbas“ šio kaimo bibliotekoje. Lankė Martyno Mažvydo bibliotekos organizuotus kursus, vėliau - kvalifikacijos kėlimo kursus. Taip tapo kvalifikuota bibliotekininke, turinčia jau 16 metų profesinį darbo stažą. Per tą laiką užaugo, mokslus baigė abu Jurgilų vaikai. Vyresnioji, teisininkė Sandra, baigė Riomerio universitetą, gyvena ir dirba Norvegijoje, sūnus Darius, baigęs verslo vadybą Tauragėje, kolegijoje, gyvena ir dirba Kaune. Abu dar nevedę, neskuba kurti šeimų, tad ir gandrų palydėtuvės Reginai per Baltramiejų nėra tokios linksmos. Ji tiki - ateis laikas. Gandrai juk jau vėl suka lizdus. Ne tik Dacijonuose...    

Komentarai

 #
Ne visai dėl senatvės, bet pskiutinau metu buvo labai pasiligojusi, jau ilgai nebebūtų tempusi.Ėjo į tvenkinį vandens palakt, matyt, paslydo ir nebesugebėjo išlipt. Nežinau kaip ten atsitiko taip, nei statu, nei gilu. Gal koks mėšlungis, gal kaip nors galvą po ledu pakišo, nes dar tik iš šonų nutirpęs, gal tiesiog nuo tų ligų jau sveikatos nebeužteko, gal Dabar jau jokio skirtumo, kaip ten kas buvo, kai po visam.O tavo atveju, tai iš viso baisu
 

Komentuoti

(If you're a human, don't change the following field)
Your first name.
(If you're a human, don't change the following field)
Your first name.
(If you're a human, don't change the following field)
Your first name.

Reklama

 

 

Orai

Orai Tauragėje

Informacija