15 Spalis 2019, Antradienis

 

Pirmas
 

LR Visuomenės informavimo įstatymas teigia, kad informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. Š. m. spalio mėn. 5 d. „Tauragės žinių“ straipsnyje „Šilumos tinklai keičia seną biokuro katilą“ visuomenei žurnalistė Eglė Červinskaitė pateikė klaidinančią informaciją. Kadangi šiame straipsnyje esu minimas ir aš, kaip buvęs vadovas noriu patikslinti teiktą informaciją.

Lyginti 5 MW biokuro katilo su naujomis kuro padavimo ir pelenų šalinimo linijomis, tik tam katilui skirtų technologinių įrenginių statybą su fiziškai susidėvėjusio 8 MW biokuro katilo pakeitimu į naują, tokio pat galingumo ir toje pačioje katilinės vietoje, yra, švelniai tariant, nesusipratimas. Laikinai einantis direktoriaus pareigas A. Arcišauskas tik patvirtina, kad tai ne nauja statyba, o „... slėginės dalies ir pakuros keitimas“. Būtina pasakyti ir tai, kad 5 MW biokuro katilas būtų buvęs statomas, demontavus 13,4 MW galios mazutu kūrenamą katilą, tai to projekto neatskiriama dalis su atitinkamomis išlaidomis. Jos palyginamasis teiginys, kad „... tokios statybos buvo planuojamos už beveik du su puse karto didesnę, 1,9 mln. eurų, sumą“ netelpa į jokius sveiko proto rėmus, nes žurnalistė bando palyginti nepalyginamus dalykus - planuojamą, t. y., naujos statybos projekto skaičiuotiną sumą su jau įvykusio konkurso, 8 MW katilo pakeitimo, suma. Tikėtina, kad tai nėra sąmoningas visuomenės klaidinimas? Patikslinu, kad 5 MW biokuro statybos konkurso metu, atplėšus vokus, laimėtojo siūloma kaina buvo apie 1,3 mln. eurų. Taigi po konkurso kaina sumažėjo daugiau kaip 30%, o prisiminus, kad pusę tos sumos būtų buvusi ES parama, tai bendrovės lėšų būtų prireikę apie 650 tūkst. eurų, kai 8 MW katilo, tik pakeitimui, savų lėšų poreikis -  407 tūkst. eurų.

Straipsnyje E. Červinskaitė tvirtina, kad „Nepaisant politinių ginčų, naujo katilo pirkimo rebusą išsprendė Viešųjų pirkimų tarnyba. 2015 m. balandžio mėnesį ji sustabdė Beržės katilinės rekonstrukcijos ir 5 MW biokuro katilo statybos konkursą Tauragėje“. Po šio jos teiginio reikėtų suprasti, kad viskas tuo ir pasibaigė, bet buvo visiškai ne taip. Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) tik pristabdė konkurso eigą ir, atlikusi dokumentų vertinimą (nes konkursas nepatiko tuo metu opozicijoje esantiems liberalams ir konservatoriams), davė leidimą tęsti konkursą.

2015 m. liepos 31 d. buvo atplėšti 5 MW biokuro katilo pirkimo konkurso vokai su finansiniais pasiūlymais (direktorius R. Šerkšnas). Tuo metu tęsti pirkimo procedūras sutrukdė nedalyvavusios konkurse įmonės pretenzijos ir kreipimasis į teismą, bet teismas šios įmonės skundo nenagrinėjo ir, rugpjūčio 6 dienos nutartimi, leido tęsti konkursą. Tačiau, delsiant vykdyti tolesnes pirkimo procedūras ir išlaukus beveik mėnesį, rugsėjo 3 dieną Tauragės šilumos tinklai nutraukia konkursą (direktorius M. Nevardauskas), net nepaaiškinus priežasčių, kodėl tai daroma. Po tokio bendrovės direktoriaus žingsnio į teismą kreipėsi  įmonė, kuri 5 MW biokuro katilo statybos konkurse pasiūlė mažiausią kainą, bet spalio 23 d., t.y., tą pačią dieną, kai vyko pirmasis teismo posėdis,  Šilumos tinklai paskelbė naują katilo statybos konkursą. Tačiau, praėjus tik kiek daugiau nei savaitei, lapkričio 2 d., naujai skelbtas konkursas  ir vėl buvo sustabdytas.

Tašką šioje istorijoje, tikėtina, padėjo Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 5 d., nusprendęs, kad Klaipėdos apygardos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, t. y., Tauragės šilumos tinklai pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, nutraukdami dar pirmąjį konkursą, ir ieškovei priteisė bylinėjimosi išlaidas. Praradus tiek laiko ir nebesitikint gauti ES paramos bei patenkinus politines ambicijas, Tauragės šilumos tinklų ir savivaldybės vadovai galutinai atsisakė 5 MW biokuro statybos. Taigi ne Viešųjų pirkimų tarnyba, o Tauragės šilumos tinklų vadovai nutraukė naujo katilo statybas, ko pasekmė - bendrovė patyrė 67 tūkst. eurų nuostolį.

Man atrodo, žurnalistė Eglė Červinskaitė, savais žodžiais perteikdama buvusio vadovo M. Nevardausko teiginį, kompromituoja jį ir dar kartą pateikia neteisingą informaciją. Tikiu, kad M. Nevardauskas tikrai pasakė ne taip – „keisti 8 MW galios katilą, o ne statyti 5 MW katilinę buvo naudingiau“. 8 MW biokuro katilas, kuris statytas 2003 m., susidėvėjo, taigi jį pakeisti buvo būtina, nepriklausomai nuo to, ar naujasis katilas būtų pastatytas, ar ne, kaip artimiausiu metu būtina keisti ir 12 MW biokuro katilą, sumontuotą 2006 metais. 5 MW biokuro katilas būtų buvęs statomas vietoje mazutu kūrenamo (13,4 MW galios) katilo ir taip būtų pereita prie 100 % biokuro naudojimo šilumos gamyboje. Nors M. Nevardauskas sako, kad įmonei laikyti trijų – 5, 8 ir 12 MW biokuro katilų nereikia, tačiau ji juos turi, tik – 8, 12 MW biokuro ir 13,4 MW mazuto (kur deginama skalūnų alyva, o jos kaina yra beveik 3 kartus brangesnė už biokurą  - 362 eurai/ tne ) katilus.

Kreipiausi į gerbiamą redaktorę raštu ir paklausiau jos, kodėl, rengdama savo straipsnį, ji išklausė esamą įmonės vadovą ir vieną buvusį vadovą, bet kažkodėl nepaklausė dar vieno buvusio vadovo, t.y. manęs, nors straipsnyje pavardę minėjo. Tikiu, kad ši žurnalistė ir man suteiks galimybę pateikti patikslintą informaciją straipsnyje paliesta tema. Prašiau tai atlikti Visuomenės informavimo įstatymo numatyta tvarka ir terminais.

 

                                                                                                                          Vaclovas Karbauskis

 

 

 

 

Komentuoti

(If you're a human, don't change the following field)
Your first name.
(If you're a human, don't change the following field)
Your first name.
(If you're a human, don't change the following field)
Your first name.

Reklama

 

 

Orai

Orai Tauragėje

Informacija