25 Rugpjūtis 2019, Sekmadienis

 

Pirmas
 

Į spalio mėnesį Tauragės Kultūros centre vykusią Amatų dieną atvyko ir liaudies amatu besidominčius svečius verpti, austi juostas, lipdyti keramikos dirbinius ir kitų menų mokė ne viena mokytoja. Renginys sudomino ir garbaus amžiaus J. Košytę, kuri tąkart atėjo nešina savo austomis tautinėmis juostelėmis. Moteris nemokė tautodailės amato paslapčių, tačiau tokie renginiai mieli jos širdžiai.
Pasiteiravus apie atsineštas juosteles, ponia Juzefa pakvietė apsilankyti jos namuose. 87-erių tautodailininkė pasakojo, kad trauką liaudies amatui paveldėjo iš savo mamos Marijonos Vismantaitės-Košienės. Nuo jaunystės ji juostas audė, siuvinėjo. Ausdavo ir Sibire.
Kartu su broliais, dabar jau mirusiu Kazimieru ir netoliese gyvenančiu Jonu, J. Košytė užaugo Kuturiuose, netoli Pagramančio. Tautodailininkė pamena, kaip jaunystėje kartu su tėvais ir broliais buvo ištremta į Sibirą, kur praleido dešimt metų.
- Tai, ką ten patyrėme, neįmanoma  nupasakoti žodžiais, reikia tai išgyventi, - sakė J. Košytė. Sibire teko sunkiai dirbti miškuose, tačiau ėjome ir vargome, nes kito pasirinkimo nebuvo. Norėdami praskaidrinti buitį, tėvas ir broliai dirbdami dainuodavo lietuviškas dainas.
  Besisvečiuojant J. Košytė mielai rodė savo darbus, ypač juostas, kurias audžia nedidelėmis audimo staklėmis. Senelė pasakojo, kad tautodailė jai niekuomet nebuvo darbas, iš to duonos nevalgiusi, tačiau tai visuomet buvo ir tebėra pagrindinis laisvalaikio užsiėmimas.
- Anksčiau savo darbus demonstruodavau aikštėje prie pilies vykstančiose mugėse, seniau Respublikos gatvėje veikusioje „Įdomioje vietelėje“. Buvau atpažįstama, tauragiškės moterys pageidaudavo, kad išausčiau juostų įvairioms progoms  jubiliejams, vestuvėms, sukaktims. Dar ir dabar turiu užtektinai užsakymų, kad tik sveikatos užtektų,  džiaugėsi J. Košytė.
Tautodailininkė juostose be jubiliatų vardų dažnai įaudžia ir Tauragės ar Lietuvos vardą. Pasak tautodailininkės, ji dalyvauja Tauragės krašto muziejaus rengiamose parodose, bendradarbiauja su šio muziejaus Etnografijos skyriaus vedėja Viliute Ružinskaite.  Už savo veiklą J. Košytė yra gavusi ne vieną padėką. Senelės namuose pastebėjau įrėmintą padėkos raštą, gautą 2008 m. iš tuomečio Tauragės savivaldybės mero pavaduotojo Prano Petrošiaus už etninės kultūros puoselėjimą ir dalyvavimą liaudies vaizdinės ir taikomosios dailės bei kryždirbystės meistrų darbų regioninėje parodoje „Aukso vainikas“.
Paklausus, ar neliūdna vienai grįžti į namus, J. Košytė pasakojo, kad nors šeimos ir nesukūrė, tačiau užaugino vienturtę dukterį Laimutę. Duktė paveldėjo motinos polinkį į meną  Kaune užsiima siuvėjos amatu. Taip pat J. Košytė džiaugiasi puikiais anūkais ir proanūkiu, kurie, kai tik gali, ją aplanko. Menininkę džiugina ir netoliese gyvenantis brolis Jonas su šeima, ir paslaugūs kaimynai, kurie paprašius pagalbos, neatsisako padėti garbaus amžiaus moteriai. Tautodailininkė užsiminė artėjančias Kalėdas sutiksianti dukters šeimoje Kaune.
Nors J. Košytei ir netrūksta užsakymų, tačiau besidomintys tautodaile ar ieškantys tautinių juostų mielai laukiami jos namuose.

Alina ŠIKŠNIŪTĖ
 

Komentarai

 #
kažkaip labai padrikai, Miglut Darbas kmjdnaooe prisitaikeliškumas. Nei radijas, nei fotografija nebuvo komandinio darbo pasekmė. Tai buvo pavienių žmonių pasiekimai, žmonių, kurie sugebėdavo būt nepriklausomi, ir matyti už komandos mastymo ribų. Atradimus padaro ne komandos, o asmenybės. Komandos riboja savo narių kūrybiškumą, ir todėl pateikia geriausiu atveju vidutiniškus rezultatus, kurių pakanka patenkint vidutinybėms.Komandinio mastymo rezultatas pasiūlymas perkurti egzistuojančias liaudies (koks bjaurus žodis) dainas, vietoj to, kad kurti naujas, rodant prideramą pagarbą senosioms.
 

Komentuoti

(If you're a human, don't change the following field)
Your first name.
(If you're a human, don't change the following field)
Your first name.
(If you're a human, don't change the following field)
Your first name.

Reklama

 

 

Orai

Orai Tauragėje

Informacija