21 Spalis 2019, Pirmadienis

 

Pirmas
 

Apie šiukšles įprastai pagalvojame tik tuomet, kai prisipildžiusį jų maišą iš namų tenka išnešti į mišriųjų atliekų ir rūšiavimo konteinerius. Tačiau tai – ne paskutinė atliekų stotelė. Tam, kad jos būtų kuo efektyviau utilizuotos, tenka pereiti ne vieną rūšiavimo ir paskirstymo etapą. Tad kas gi tiksliai nutinka su buitinėmis atliekomis, kai jos yra išmetamos į jų surinkimo konteinerius?

Keli rūšiavimo etapai

Visų pirma reikėtų išskirti du atliekų tipus – mišrias komunalines atliekas ir perdirbimui skirtas rūšiuojamas atliekas. Deja, bet didelę dalį viso atliekų srauto vis dar sudaro pirmosios.

Atliekų tvarkymo bendrovės „Ekonovus“ direktorius Romas Draskinis nurodo, kad visų pirma mišrių komunalinių atliekų turinys keliauja į mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius, kurie priklauso Regioniniams atliekų centrams. Čia patikrinama, ar tarp atvežtų šiukšlių nėra gamybinių ir statybinių atliekų – jų pagal atliekų priėmimo tvarką būti negali, o pastebėjus tokias atliekas, jos grąžinamos vežėjui.

„Įsitikinus, kad tarp mišrių komunalinių atliekų nėra gamybinių ir statybinių atliekų, pradedamas šiukšlių rūšiavimo procesas. Pirmajame jo etape praplėšiami šiukšlių maišai, atrenkama plėvelė, nesudužę stiklo buteliai, kartono lakštai ir kitos perdirbimui tinkamos šiukšlės. Atliekas, kurių neišrūšiuoja patys gyventojai, stengiamasi kiek įmanoma efektyviau atrinkti šio etapo metu. Be to, atliekos šiame etape rūšiuojamos ir pagal dydį – atskiriama smulkioji dalis, kurioje daugiausiai bioskaidžių atliekų, ir vidutinė, kurioje daugiausiai perdirbamų atliekų“, – sako R. Draskinis.

Atliekų rūšiavimas mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose tuo nesibaigia. Perdirbimui tinkamos atliekos keliauja į automatinio rūšiavimo sekciją, kurioje yra įrengti optiniai įrenginiai, gebantys atpažinti skirtingas medžiagas – popierių, plastiką, stiklą ir kt. Išrūšiuotos perdirbimui tinkamos atliekos gabenamos perdirbti, o likusios utilizuojamos deginant arba šalinant sąvartynuose.

Atliekos perdirbamos arba virsta energija

Anot R. Draskinio, likusios po rūšiavimo atliekos keliauja į Klaipėdoje veikiančią termofikacinę jėgainę, kur deginant šiukšles yra gaminama energija. Tiesa, pašnekovas pažymi, kad kitais metais Vilniuje pradėjus veikti kogeneracinei jėgainei visos perdirbimui nebetinkamos atliekos iš mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių Vilniaus regione keliaus į ją. Iš atliekų šioje jėgainėje taip pat bus gaminama energija. Deginimui netinkamos atliekos keliauja į savartynus.

Kiek kitoks yra į rūšiavimo konteinerius metamų atliekų likimas. Jos specialiais šiukšliavežiais, turinčiais atskiras sekcijas skirtingų rūšių atliekoms, gabenamos į rūšiavimo stotis. Čia jos suskirstomos pagal rūšį, supresuojamos ir išvežamos perdirbimui. R. Draskinio teigimu, rūšiavimo stočių Lietuvoje yra pakankamai daug – vien bendrovei „Ekonovus“ jų priklauso aštuonios. Iš rūšiavimo centrų išrūšiuotos atliekos perduodamos į sertifikuotų perdirbėjų rankas.

Rūšiuodami gyventojai dar daro klaidų

„Nors gyventojai tampa vis sąmoningesni ir stengiasi atliekas rūšiuoti, mesti jas į tinkamus konteinerius, tačiau dalis į rūšiavimo centrus ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius pristatomų atliekų vis dar būna išmestos ne pagal taisykles. Pavyzdžiui, apie 35 proc. į rūšiavimo konteinerius patenkančių atliekų būna netinkamos, nes yra priskirtinos statybinėms ar mišrioms. O iš mišrių atliekų konteinerių pavyksta atskirti tik apie 2– 5 proc. rūšiuotinų atliekų“, – sako R. Draskinis. Ekspertas priduria, kad šiuo metu išrūšiuotų atliekų surinkimas gyventojams nieko nekainuoja, tačiau atliekų tvarkymo kaštus išdidina prasta gyventojų rūšiavimo kokybė.

Anot R. Draskinio, rūšiuodami atliekas gyventojai taip pat daro klaidų. Pavyzdžiui, ne visi žino, kad kartoninės gėrimų pakuočių atliekos, kurios susideda iš kelių skirtingų medžiagų – popieriaus, plastiko, metalo ar folijos – sluoksnių, turi būti išmetamos ne į popieriaus ir kartono, o į geltonuosius plastiko bei pakuočių atliekoms skirtus rūšiavimo konteinerius. Tai galioja ir populiarioms „Tetra Pak“ tipo pakuotėms.

„Stengiamės šviesti gyventojus, priminti jiems apie rūšiavimo svarbą ir tinkamus būdus atsikratyti atliekomis. Taip pat siekiame ugdyti jaunimo rūšiavimo įpročius, skleidžiame aktualią informaciją apie atliekų perdirbimą visuomenėje. Tik tinkamai rūšiuojant ir utilizuojant atliekas galima pasiekti aplinkosaugos tikslų, užtikrinti švarią ir saugią gyvenamąją aplinką bei įgyvendinti tvarios ekonomikos principus“, –  sako R. Draskinis.

Primename, kokios atliekos turėtų būti metamos į perdirbamoms atliekoms skirtus konteinerius:

  • Popieriaus atliekos: laikraščiai ir kitoks popierius ar kartonas, kuris nėra padengtas plastiku.
  • Plastmasės atliekos: plastikiniai (PET) buteliai, švarūs indai nuo padažų, aliejaus ir šampūno, kita įvairi plastiko pakuotė, polietileno plėvelė.
  • Stiklo atliekos: tušti buteliai, stiklainiai, stiklo duženos ir indai.
  • Metalo atliekos: riebalais nesuteptos konservų dėžutės, skardinės nuo gėrimų, aliuminio lėkštės, kepimo skardinės, metaliniai dangteliai, dėžutės ir kitos metalinės pakuotės bei atliekos.

Ko į perdirbamoms atliekoms skirtus konteinerius mesti negalima:

  • Dokumentų segtuvų su metalinėmis dalimis, tepalais, dažais ar betonu sutepto popieriaus, šlapio ar riebalais sutepto popieriaus, plastiku padengto popieriaus, tapetų, sauskelnių, vienkartinių kavos puodelių, vienkartinių servetėlių ir rankšluosčių, popierinių nosinaičių. Šias atliekas reikia mesti į buitinių atliekų konteinerį.
  • Medicinos atliekų, švirkštų, higienos reikmenų, dantų šepetėlių, skutimosi peiliukų. Šias atliekas reikia mesti į buitinių atliekų konteinerį.
  • Indelių nuo dažų, aerozolio flakonų, tepalo ar antifrizo pakuočių, pavojingų medžiagų taros, smulkios ir stambios elektroninės įrangos. Šias atliekas reikia vežti į specialias didelių gabaritų atliekų aikšteles.
  • Medikamentų. Šias atliekas reikia atiduoti vaistinėms.
  • Porceliano, keramikos, krištolo, veidrodžių, dezinfekcinių priemonių buteliukų, medicininių ampulių, automobilių stiklų, namų langų stiklų paketų, televizorių ekranų, visų rūšių elektros lempučių. Šias atliekas reikia vežti į specialias didelių gabaritų atliekų aikšteles.
  • Elektros lempučių, baterijų. Šias atliekas reikia palikti jų surinkimo punktuose (išmesti į specialias baterijų surinkimo talpas), kurie dažniausiai įrengti prekybos centruose, paštuose.

Komentuoti

(If you're a human, don't change the following field)
Your first name.
(If you're a human, don't change the following field)
Your first name.
(If you're a human, don't change the following field)
Your first name.

Reklama

 

 

Orai

Orai Tauragėje

Informacija